Paguodos ir vilties žodžiai
1Antrų karaliaus Darijaus metų septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną per pranašą Agėją buvo ištartas VIEŠPATIES žodis: 2„Kreipkis į Judo valdytoją Šaltielio sūnų Zerubabelį, vyriausiąjį kunigą Jehocadako sūnų Jozuę bei tautos likutį ir sakyk:
3‘Kas tarp jūsų dar yra gyvas,
kuris matė šių namų pirmykštę šlovę?
Kaip jums dabar jie atrodo?
Argi jie ne niekas jūsų akyse?
4Tačiau dabar drąsos, Zerubabeli, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
drąsos, vyriausiasis kunige,
Jehocadako sūnau Jozue,
drąsos, visi krašto žmonės, –
tai VIEŠPATIES žodis. –
Imkitės darbo! Juk aš su jumis, –
tai Galybių VIEŠPATIES žodis! –
5Tai aš jums pažadėjau,
kai išėjote iš Egipto.
Mano Dvasia tebėra tarp jūsų, nebijokite!’“
6Taip kalba Galybių VIEŠPATS:
„Dar valandėlė laiko,
ir aš sudrebinsiu dangus ir žemę,
jūrą ir sausumą.
7Visas tautas taip sudrebinsiu,
kad visų tautų lobiai suplauks čia;
pripildysiu šiuos Namus šlovės, –
sako Galybių VIEŠPATS. –
8Mano yra sidabras
ir mano yra auksas, –
tai Galybių VIEŠPATIES žodis. –
9Šių naujųjų Namų šlovė bus didesnė negu senoji, –
sako Galybių VIEŠPATS, –
šioje vietoje aš dovanosiu taiką, –
tai Galybių VIEŠPATIES žodis“.
10Antrų Darijaus metų devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną VIEŠPATIES žodis pasiekė pranašą Agėją: 11„Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Atsiklausk kunigų nuomonės tokiu reikalu. 12Jei kas nešasi pašventintos mėsos savo drabužio skverne ir paliečia tuo skvernu duoną, viralą, vyną ar aliejų, kiekvieną valgį, tai ar taps jie pašventinti?“ – „Ne“, – atsakė kunigai. 13Agėjas vėl klausė: „Jei kas nors, susiteršęs palietęs lavoną, paliestų kurį iš valgių, tai ar tas taptų nešvarus?“ – „Taip, jis tampa nešvarus“, – atsakė kunigai. 14Tuomet Agėjas tęsė:
„Tokia ir ši tauta,
tokia ir ši gentis mano akivaizdoje, –
tai VIEŠPATIES žodis, –
toks kiekvienas jų rankų darbas;
net tai, ką jie aukoja, yra nešvaru.
15Bet dabar įsidėmėkite, kas dėsis nuo šios dienos ir ateityje. Kol nebuvo dėtas akmuo ant akmens VIEŠPATIES šventykloje, 16kaip jums sekėsi? Kai nueidavo kuris prie dvidešimt saikų javų krūvos, ten jų būdavo tik dešimt; kai nueidavo kuris prie vyno statinės pasisemti penkiasdešimt saikų, jų būdavo tik dvidešimt.
17Plakiau jus, visus jūsų rankų darbus sausra, kūlėmis ir kruša, tačiau jūs pas mane negrįžote, – tai VIEŠPATIES žodis. – 18Įsidėmėkite, kas darysis nuo šiandien, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos. Nuo tos dienos, kai buvo padėti VIEŠPATIES šventyklos pamatai, įsidėmėkite, 19ar svirne vis dar trūks grūdų sėklai. Ar vynuogė, figmedis, granatmedis ir alyvmedis vis dar neneš vaisių? Nuo šiandien jus laiminsiu!“
20Antrąkart VIEŠPATIES žodis pasiekė Agėją mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną: 21„Kalbėk Judo valdytojui Zerubabeliui. Sakyk: ‘Sudrebinsiu dangus ir žemę, 22nugriausiu karalysčių sostus, sunaikinsiu tautų karalysčių galybę. Išvartysiu karo vežimus drauge su jų įgulomis; žirgai klups, o jų raiteliai žudys vienas kitą kalaviju. 23Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – paimsiu tave, Zerubabeli, mano tarne, Šaltielio sūnau, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir padarysiu tave savo antspaudo žiedu, nes aš tave išsirinkau’“, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis.